„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad, nors kainų augimo rizika popandeminiu laikotarpiu iš tiesų yra gana nemaža, ji tikėtina tik tam tikruose ekonomikos segmentuose. Tuo metu „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka pastebi, kad keletą metų iš eilės stebima bankrotų mažėjimo tendencija šalyje išlieka, tačiau dėl COVID-19 sukeltos krizės ji nebėra tokia tvari.

Komentuodamas prognozuojamą bendrojo vidaus produkto (BVP) 1,8 proc. augimą, Ž. Mauricas sako, kad „šis skaičius savyje slepia daug skirtumų“.

„Jei pavasarį dar turėjome „V“ raidės formos atsigavimą, kai visi sektoriai daugiau mažiau krito ir greičiau ar lėčiau visi atsistatė į prieškrizinį lygį, dabar turime „K“ raidės formos recesiją.

Lietuvos atveju džiugu, kad didžioji dalis sektorių krizės net nelabai jaučia, jie prisitaikė. Kalbu apie didžiąją dalį pramonės, transporto sektoriaus, dalį prekybos sektoriaus. Dėl to mes turime teigiamą augimą ir dar šiais metais sugrįšime į prieškrizinį lygį. Tai bus pakankamai retas reiškinys ES, nes bendrai visa ES ekonomika į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitų metų pabaigoje“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.

Tuo metu kalbėdamas apie galimą kainų augimą pandemijai prislopus, Ž. Mauricas teigė, kad jis tikėtinas tik tam tikruose sektoriuose.

„Kainų augimo rizika iš tiesų yra gana nemaža, tačiau tik tam tikrose kategorijose. Didelio kainų augimo bent jau prekių kategorijoje mes neturėsime, bet dėl paslaugų aš nebūčiau toks optimistas. Ypač kalbant apie tas pasaugas, kurios ilgą laiką buvo uždarytos. Be to, matome situaciją, jog dalis paslaugų sektoriaus įmonių užsidarė, galbūt tokių bus dar daugiau, tuomet ir konkurencija sumažėja, o paklausa trumpuoju laikotarpiu bus labai didelė turbūt“, – akcentavo jis.

J. Rojaka antrindama teigė, kad tęsiantis pandemijai bus matyti vis didesni skirtumai tarp atskirų sektorių atsigavimo.

„Galime teigti, kad dar šiais metais matysime visai neblogą situaciją atskirose veiklose, tačiau yra ekonominių veiklų, kuriose rizika labai smarkiai auga. (...) Matome labai didelį išsiskyrimą, ir tos žirklės ateityje bus tik aiškesnės ir ryškesnės“, – sakė ji.

J. Rojaka pažymėjo, kad optimistiškai nuteikia net ir pandemijos metu besitęsianti bankrotų mažėjimo tendencija Lietuvoje.

„Džiugina bendra situacija kalbant apie bankrotus Lietuvoje: ji pastebimai gerėja nuo 2019 metų, ir iš esmės ši tendencija nenuslopo. Pernai ji dar labiau išryškėjo, ypač intensyviai mažėjo parduotų bankrotų skaičius juridiniams asmenims. Laikinos likvidumo injekcijos, kurios buvo suteiktos pandemijos metu, (...) irgi leido griečiau padengti tam tikrus įsiskolinimus“, – kalbėjo ji.

Visgi, anot J. Rojakos, ši tendencija artimiausiu metu gali pasirodyti nesanti tvari.

„Iš vienos pusės, tai nuteikia optimistiškai, tačiau, deja, ši tendencija gali būti nelabai tvari, kartais net ir apgaulinga. Pastaraisiais metais matėme, kad vėlavimų atsiskaityti rizika auga, daugėja įmonių, kurios priskirtos prie aukščiausios bankroto rizikos dalies, ypač paminėtose maitinimo įstaigų ir viešbučių veiklose“, – teigė ji.

„Šių metų pabaigoje galime matyti didėjančių bankrotų ženklus, bet viskas priklausys nuo pačios paramos, kaip ilga ir kokia intensyvi ji bus“, – pridūrė ji.