Sausio 28-ąją visoje Europoje tradiciškai minima Duomenų apsaugos diena. Ekspertai pastebi, kad, nepaisant vieningo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Europos Sąjungos šalių gyventojai šį reguliavimą supranta nevienodai. „Creditinfo Lietuva“ siūlys pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir priimti Kredito biurų įstatymą – tai padėtų visuomenei aiškiau suprasti, kaip ir kokiais tikslais gali būti kaupiami asmeniniai duomenys, taip pat sumažintų nusiskundimų skaičių. Galimybė gyventojams savarankiškai teikti apie save informaciją kredito įstaigoms taip pat padidintų supratimą apie asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

2018 m. gegužę visoje ES įsigaliojusiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) siekiama vieningai apibrėžti, kaip turi būti tvarkomi gyventojų asmeniniai duomenys. Panašių reglamento nuostatų stengiasi laikytis ir ES nepriklausančios šalys, pvz. Šveicarija ar Islandija, taip pat dalis valstybių, dar tik siekiančių narystės ES. Vis dėlto praktika rodo, kad kiekvienoje šalyje gyventojai duomenų apsaugą supranta skirtingai.

Lietuviai nerimauja labiausiai – įsigaliojus BDAR skundų padaugėjo dvigubai

Vienu iš griežčiausių požiūrių į asmens duomenų tvarkymą išsiskiria Lietuvos gyventojai. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ teisininkė Dovilė Krikščiukaitė pastebi, kad nemažos dalies lietuvių BDAR įsigaliojimas suprantamas kaip visiškas draudimas tvarkyti jų duomenis. Oficialiais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, įsigaliojus BDAR gyventojų skundų skaičius išaugo dvigubai: nuo 480 skundų 2017 m. iki 859 ir 880 skundų atitinkamai 2018 bei 2019 metais.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ gaunamų užklausų analizė rodo, kad skirtingai nuo kitų šalių gyventojų, lietuviams dažniausiai rūpi klausimai, kodėl pasikeitė jų asmeninis kredito reitingas, kodėl nebuvo suteikta paskola, kas išvis domėjosi jų asmens duomenimis. Tuo tarpu kitų šalių gyventojams svarbesni kiti aspektai – pvz., kaip galima pasigerinti asmeninį kredito reitingą ir nuo ko jis priklauso, kam gyventojai yra skolingi, ką reikia daryti norint gauti paskolą.

„Pastebėjome, kad kuo daugiau gyventojų reguliariai tikrina savo duomenis kredito biure, tuo aiškiau jie supranta, kas turi įtakos jų kreditingumui“, – pasakoja D. Krikščiukaitė.

Šiuo metu „Creditinfo Lietuva“ informacine sistema naudojasi beveik 338 tūkst. vartotojų, tai sudaro 15 proc. visų šalies gyventojų.

Teisininkės teigimu, Lietuvoje būtina skirti daugiau dėmesio gyventojų finansiniam raštingumui stiprinti, nes daugybės organizacijų veiklos kokybė priklauso būtent nuo asmens duomenų tvarkymo.

„Kiekvienam iš mūsų svarbu, kad teikdami paskolas bankai sąžiningiems piliečiams pritaikytų palankesnes palūkanas, draudikai skirtų mažesnes įmokas, lizingo bendrovės geresnėmis sąlygomis parduotų automobilius arba buitinę techniką. Jei šios įmonės neanalizuotų asmens duomenų, visi piliečiai būtų priskiriami prie rizikingiausiųjų grupės ir turėtų mokėti didžiausius įkainius“,  – aiškina kredito biuro teisininkė.

Islandijos gyventojai patys suteikia duomenis kredito biurams, nes supranta naudą

Glaudžiai su ES šalimis bendradarbiaujanti Islandija yra vienas iš pavyzdžių, kaip pasiekti susitarimo su gyventojais dėl asmens duomenų tvarkymo.

„Islandijoje gyventojai patys pateikia kredito biurams tiek informacijos apie save, kiek jos gali prireikti naudojantis įvairių institucijų ir įmonių paslaugomis. Taip jie pasiekia dviejų tikslų – savarankiškai valdo asmeninių duomenų apimtis ir užsitikrina, kad kredituojančių įmonių jie bus vertinami objektyviai ir skaidriai, – privalumus vardina D. Krikščiukaitė. – Šios šalies patirtis gali būti pritaikyta ir Lietuvoje – tokiu būdu paskatintume gyventojus geriau suprasti, kur ir kokia informacija pateikiama, kokių institucijų naudojama.“

Iš viso „Creditinfo“ paslaugomis Islandijoje naudojasi 26 proc. gyventojų, o trečdalis jų duomenis apie save kredito biurui teikia savarankiškai.

Siūlo sekti Latvijos pavyzdžiu – priimti Kredito biurų įstatymą

Nepaisant daugybės panašumų su Lietuva, kaimynų latvių požiūris į asmens duomenų apsaugą skiriasi iš esmės,

„Didžioji dalis asmens duomenų tvarkoma ir naudojama kredito biurų informacinėse sistemose, todėl labai svarbu aiškiai apibrėžti ir pranešti gyventojams, kas ir kokiais tikslais gali naudotis tokiais duomenimis, – pasakoja kredito biuro ekspertė. – Lietuvoje praverstų Latvijos patirtis – asmens duomenų tvarkymo reglamentavimą galėtų aiškiau apibrėžti Kredito biurų įstatymas.“

Teisininkės teigimu, ES galiojančiame BDAR reguliavime nemažai nuostatų skamba per daug abstrakčiai, todėl suteikia erdvės laisvam interpretavimui. O Latvijoje neseniai priimtas Kredito biurų įstatymas tiksliau apibrėžia, kokiais tikslais gali būti analizuojami asmeniniai gyventojų duomenys, kaip jie tvarkomi ir kas jais gali naudotis, kaip apie tai sužino patys gyventojai.

„Asmens duomenų tvarkymas, jų kaupimas ir teikimas teisę juos gauti turinčioms įstaigoms pats savaime nėra blogis. Priešingai, šiandieniniame gyvenime, kai privaloma įsitikinti asmens mokumu prieš jam suteikiant finansinę paslaugą, didesnė vienoje vietoje sukauptos informacijos dalis apie asmenį suteiktų tam asmeniui galimybių gauti geresnes finansavimo sąlygas ir sumažintų neatsakingo skolinimosi riziką. Savaime suprantama, svarbu tinkamai apsaugoti asmens duomenis ir laikytis visų reikalavimų“, –  teigia teisininkė.