•  Nepaisant pandemijos, sporto klubų darbuotojų skaičius yra išaugęs 9%.
  • Kas trečias sporto klubas pasižymi aukšta vėlavimo atsiskaityti rizika.
  • Gelbėjo valdžios subsidijos ir puiki vasara.
  • Dauguma pristabdė plėtrą.
  • Klientai nebenori ilgam įsipareigoti.

Sporto klubų sektorius pandemijos metu susiduria ne tik su pinigų srautų subalansavimo iššūkiais, bet ir išgyvena pagreitį įgaunančią transformaciją. Veiksmas persikelia į virtualią erdvę, vis daugiau kuriama aplikacijų ir platformų, kurios formuoja naujus vartotojų įpročius sportuoti namuose. Virtualių sporto klubų segmente vis daugiau garsių prekinių ženklų tokių kaip Apple, Google, Peloton bando suspėti į įsibėgėjantį traukinį, kiekvienas bandydamas užimti tam tikrą nišą ir prisirišti vartotoją. Covid-19 įtakotas bumas dvigubina šiame segmente veikiančių įmonių pajamas, tačiau Lietuvoje kol kas neturime virtualių sporto platformų, galinčių konkuruoti pasauliniu mastu.

2020 m. spalio 1 d. sporto klubų sektoriuje veikė 3070 įmonės, kurios 2019 m. uždirbo 50,7 mln. Eur. pajamų. Atkreipiame dėmesį , kad į analizę yra įtrauktos tik veikiančios įmonės ir turinčios bent 1 darbuotoją. Koncentracija sektoriuje nėra aukšta – TOP5 didžiausi sporto klubai užima 44% visos rinkos ir dauguma rinkos žaidėjų veikia kaip asociacijos arba viešoji įstaiga, kurios finansinių ataskaitų registro tvarkytojui neteikia, todėl realaus sporto klubų sektoriaus dydžio nežinome.  Nuo pandemijos pradžios kol kas bankrutavo tik  1 šio sektoriaus įmonė. Lyginant situaciją sektoriuje nuo pandemijos pradžios kovo mėn., šiuo metu sektoriuje darbuotojų skaičius yra išaugęs 9% iki 3655. Tai rodo, jog nepaisant situacijos sudėtingumo sektorius auga.

Karantino metu valstybės teikiama pagalba pasinaudojo tik 40 šio sektoriaus įmonės, o bendra suteiktų paskolų suma sudarė 1,2 mln. Eur. Daugiausiai parama pasinaudojo Vilniaus apskrityje veikiančios įmonės (56%), Kauno apskr. (15%), ir Klaipėdos apskr. (10%).

Kredito biure „Creditinfo” užfiksuotas pradelstų skolų mažėjimas – nuo pandemijos pradžios pradelstų skolų sektoriuje nežymiai sumažėjo nuo 309 tūkst.  iki 297 tūkst. Eur, tačiau įregistruotų turto areštų suma išaugo nuo 0,7 mln. Eur iki 1,7 mln. Eur. Atlikta reitingų analizė parodė, jog atsiskaitymo rizika yra išaugusi ir kas trečias sporto klubas pasižymi aukšta vėlavimo atsiskaityti rizika. Per 7 mėn. 25% įmonių, pasižyminčių žema ir vidutine vėlavimo atsiskaityti rizika, numigravo į aukštos rizikos segmentą.

Iš 3 didžiausių sporto klubus valdančių įmonių sparčiausiai 2019 m. augo UAB „Gym Plius“, kuri pastaruosius 3 metus dvigubino pajamas ir vis labiau įsitvirtina rinkoje. Tačiau nei viena iš jų nepasižymėjo stipriais finansiniais rodikliais, todėl pandemijos metu susidariusias likvidumo problemas sprendė pasinaudojusios vienokia ar kitokia valstybės pagalbos forma.

2020 m. sporto klubai karantino metu prarado pavasario sezoną, todėl tai turės reikšmingą neigiamą  įtaką tiek pajamoms, tiek ir pelningai veiklai. Likvidumą palaikyti iš dalies padeda valstybės pagalba ir atsistatę klientų srautai. Tačiau neapibrėžtumas dėl ateities veiklos apimčių išlieka aukštas.

Plačiau: https://www.vz.lt/paslaugos/2020/10/23/sporto-klubai-atsilaike-bet-pritraukti-nauju-klientu-darosi-vis-sunkiau#ixzz6birDuuuQ