Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius

Įprasta manyti, kad įmonės reputacija ir įvaizdžiu labiausiai rūpinasi generalinis direktorius ir rinkodaros skyrius. Taip pat paminime su klientais tiesiogiai bendraujančius darbuotojus, tačiau itin retai – finansinius sprendimus priimančius specialistus. Noriu pasidalinti mintimis, kokios milžiniškos įtakos teigiamam bendrovės įvaizdžiui turi finansų vadovas.

Daugelis įmonių siekia būti socialiai atsakingos – pagarbiai besielgiančios su darbuotojais ir klientais, tausojančios gamtą, laiku atsiskaitančios su darbuotojais ir partneriais, skaidriai deklaruojančios savo planus ir veiklos rezultatus. Ar galima šių tikslų pasiekti, neįtraukiant finansų vadovo? Juk įgyvendinti turinio projektą žiniasklaidoje arba pakabinti pastebimą stendą greitkelyje gali nepakakti, jei ir finansų departamentas nesirūpina įmonės įvaizdžiu.

1. Atsakingai rinkitės klientus, tikrinkite jų finansinę reputaciją. Kiek finansų vadovas dalyvauja pasirenkant klientus? „Creditinfo Lietuva“ duomenys rodo, kad apie 30% įmonių Lietuvoje išsiskiria aukšta vėlavimo atsiskaityti rizika. Tai reiškia, kad beveik kas trečias klientas gali Jūsų įmonę įtraukti į nemokėjimų grandinę – kuo ilgiau užtruks atsiskaitymas iš jų, tuo sunkiau vykdyti įsipareigojimus bus ir jums. Kyla klausimas – ar galime sau leisti bendradarbiauti su bet kuriuo klientu, ar turime rinktis? Mūsų, kredito biuro ekspertų, vertinimu, rinktis būtina: tikrinti kiekvieno kliento finansinę reputaciją, tartis dėl aiškių mokėjimo sąlygų ir apsidrausti nuo uždelsimų. Greičiausiai, kolegos iš pardavimų departamento ne visuomet apsidžiaugs finansų vadovo verdiktu, tačiau atsakingai pasirinkdami klientus užtikrinsite mokėjimą laiku, apsidrausite nuo nuostolių ir laiko švaistymo skoloms administruoti. Nepatikimas klientas ar partneris – kaip silpni pamatai, kuriems byrant gali sugriūti geriausios kokybės sienos. Taigi, rekomenduoju sukurti procedūrą, kaip jūs patikrinate kliento patikimumą prieš pasirašydami pardavimų sutartį.

2. Reguliariai atnaujinkite žinias apie partnerius ir klientus. Situacija rinkoje kinta nuolat: paskaičiavome, kad per metus Lietuvoje įvyksta 5,7 mln. reikšmingų įvykių, kurie gali paveikti sprendimą bendradarbiauti: pasikeičia vadovai, akcininkai arba įstatinis kapitalas, buveinės adresas. Padaugėja arba sumažėja darbuotojų, kinta atlyginimai, rizikos reitingas. O gal iškelta civilinė byla, pradėtas išieškojimas? Galbūt dėl jūsų ilgamečio kliento itin padaugėjo užklausų iš kitų kredito institucijų? Šie duomenys gali būti svarbūs, jei pasirašote ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, todėl rekomenduojame apibrėžti, kokiais atvejais sprendimas dėl bendradarbiavimo turi būti derinamas su finansų departamentu. Pandemijos sukelti iššūkiai pakeitė daugumos įmonių rodiklius, todėl dabar verta dar kartą juos patikrinti. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per pastarąjį pusmetį žemos rizikos įmonių skaičius susitraukė nuo 54 iki 39%, o aukščiausios rizikos bendrovių padaugėjo nuo 8 iki 12%.

3. Pasirūpinkite tinkamais pinigų srautais, įvertinkite savo atsiskaitymų su tiekėjais skaidrumą. Viena iš esminių tvaraus ir sveiko verslo sąlygų yra pakankami pinigų srautai. Galima disponuoti savo pinigais, galima skolintis, tačiau visada sprendimai turi būti pagrįsti ir skaidrūs.

Koks įmonės požiūris į atsiskaitymų laikotarpį? Mūsų duomenys rodo, kad Lietuvoje už prekes ir paslaugas vidutiniškai atsiskaitoma per 42 dienas. Todėl siūlome paklausti savęs – per kokį terminą ir kodėl jūsų įmonė įsipareigoja atsiskaityti su savo tiekėjais? Atskirai analizuodami skirtingų sektorių ir dydžių įmones, matome, kad yra atvejų, kai didesnę derybų galią turinčios bendrovės sutartyse įsipareigoja atsiskaityti su partneriams per 90 ar net 120 dienų. Tačiau ar pagalvojate, kokios įtakos įmonės įvaizdžiui turi tokios sąlygos? Ar tai – skaidrus atsiskaitymo terminas, ar noras nemokamai finansuoti savo poreikius tiekėjų sąskaita? Įvertinkite ir kitą aspektą: greičiau sumokėti pinigai suteikia didesnį pagreitį tiekėjams, leidžia jiems drąsiau investuoti ir sparčiau tobulėti, taip pat gerinti produktų ar paslaugų kokybę.

Paskaičiavome, kad kiekviena diena, kai užsakovai su tiekėjais atsiskaito greičiau, suteikia Lietuvos ekonomikai dešimtis milijonų eurų. Jie skiriami darbuotojų atlyginimams, mokymams, laiku mokėti mokesčiams valstybei, investicijoms.

Finansų specialistai kartais atkerta: jei galiu finansuotis kitų sąskaita, kodėl turėčiau mokėti greičiau? O mūsų patarimas – geriau išsiderėkite didesnes nuolaidas ir daugiau paslaugų, nei ilginkite atsiskaitymo laikotarpį. Taip sutaupysite, pasirūpinsite savo įmonės interesais ir prisidėsite prie ekonomikos gyvybingumo – taigi, būsite geri ir socialiai atsakingi rinkos žaidėjai.

4. Laiku pateikite finansinę atskaitomybę kontroliuojančioms institucijoms. Registrų centro duomenimis, šiemet iki rugsėjo 1 d. finansinę atskaitomybę už 2019 m. pateikė 84% veiklą vykdančių įmonių. Klausimas – dėl kokių priežasčių likę 16% bendrovių vis dar nepateikė tokių duomenų, nors pagal LR įstatymus tai kasmet reikia padaryti iki gegužės pabaigos? Jei neatsakingai žiūrima į esminės informacijos pateikimą, galbūt yra ką slėpti?

Kaip kredito biuro, generuojančio įmonių patikimumo reitingus, vadovas turiu pasakyti – geriau deklaruoti ne pačius geriausios įmonės rezultatus ir juos paaiškinti, nei nepateikti atskaitomybės išvis. Nedeklaravusios praėjusių metų rezultatų įmonės kredito biuro informacinėje sistemoje gauna nulinį reitingą su įrašu, kad atskaitomybė nėra pateikta. Įmonių, kurių rezultatai pablogėjo, tačiau yra paskelbti viešai, reitingas gali sumažėti. Praktika rodo, kad verslo partneriai bus labiau linkę bendradarbiauti su silpniau veikiančiomis įmonėmis nei su tomis, kurios vengia skaidriai deklaruoti savo situaciją.

5. Atsakingai skolinkitės ir naudokitės valstybės lengvatomis. Ką rodo vieša informacija apie Jūsų įmonės skolas? Šiuo metu net 24.000 įmonių Lietuvoje turi įrašus apie didesnę nei 150 Eur skolą „Sodrai“. Iš jų daugiau kaip 6.000 įmonių šios skolos yra atidėtos. Tačiau ar išties visoms įmonėms toks atidėjimas buvo reikalingas? Kaskart, priimdami sprendimą dėl mokesčių atidėjimo, įvertinkite ne tik finansinius aspektus.

Jei įmonės veikla stabili, tačiau ji nepraleidžia progos pagudrauti ir pasinaudoti valstybės lengvatomis, kiti rinkos dalyviai gali gauti netikslią informaciją – matydami atidėtas skolas „Sodrai“, jie gali priskirti Jūsų įmonę prie patiriančių sunkumų. Ar Jūsų įmonei išties to reikia? Mūsų patarimas – naudokitės valstybės parama tik tada, kai ji išties būtina.

6. Rūpindamiesi paskutine balanso eilute šiandien, nepamirškite apie rytojų. Visiems finansų vadovams įprastai rūpi paskutinė balanso eilutė – augimas ar kritimas, pelnas ar nuostolis. Tačiau nuo daugybės teisingai sustyguotų procesų priklauso, kokiais duomenimis remdamiesi atsirenkame klientus ir partnerius, ar greitai ir kokiomis sąlygomis surenkame pinigus bei atsiskaitome su tiekėjais. Ar esame skaidrūs skelbdami informaciją apie įmonę, ar laiku pateikiame atskaitomybę kontroliuojančioms institucijoms? Ar nepiktnaudžiaujame, sudarydami sutartis su tiekėjais? Ar nekredituojame savo poreikių jų sąskaita? Ar stebime, kokią informaciją apie mus galima rasti kredito biuruose? Puiku, jei dirbdami finansų vadovais įvertinate ir šiuos aspektus. O šių patarimų rinkinį norėčiau apibendrinti Vakarų Europoje dažnai minima fraze: „Pinigų srautai su reputacinėmis rizikomis šiandien gali reikšti, kad rytoj nebeturėsite pinigų srautų.“ ( If you have cash-flow with reputational issues today then you have no cash-flow tomorrow). Taigi, finansų vadovams linkiu nepamiršti, kad nėra įvaizdžio rizikų, kurios nepaveiktų įmonės pinigų srautų ateityje.

Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/10/15/6-taisykles-kaip-finansu-vadovas-gali-pagerinti-imones-ivaizdi#ixzz6b2ADZnPf