Kasmet Lietuvoje apie 5,5 tūkst. studentų pasinaudoja studijų paskolomis, o bendra jų suma viršija 11 mln. Eur. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, pastaraisiais metais smarkiai išaugo skolininkų skaičius: beveik 3 tūkstančiai studijas baigusių Lietuvos gyventojų vėluoja grąžinti apie 2,6 mln. Eur paskolų, kurias panaudojo aukštajam išsilavinimui įgyti. Ekspertai pastebi, kad studijų paskolos grąžinimą neatsakingai vertinantys asmenys rizikuoja susikurti neigiamą finansinę reputaciją ir ateityje patirti sunkumų skolindamiesi būstui ar pirkdami išsimokėtinai.   

Lietuvoje „Valstybės studijų fondas“ paskolas studijoms remia nuo 1998 m. Pagal šią programą studentai kiekvieną semestrą gali gauti paskolą studijoms apmokėti. Valstybė palankiomis sąlygomis garantuoja paskolų suteikimą 15 metų, o pradėti grąžinti paskolą dalimis reikia pradėti tik praėjus 12 mėn. po studijų baigimo.

Skolininkų skaičius per metus išaugo 2,5 karto: „pamiršta“ grąžinti kelias dešimtis eurų per mėnesį

Priklausomai nuo pasirinktos specialybės vienerių metų studijos mūsų šalies aukštosiose mokyklose kainuoja nuo 1500 iki 16 tūkst. Eur, о vidutinė paskolos grąžinimo suma per mėnesį įprastai neviršija kelių dešimčių eurų – tokią sumą kas mėnesį grąžinti paprastai nesudaro problemų jokiam aukštąjį išsilavinimą įgijusiam specialistui. Vis dėlto šiuo metu studijų paskolas vėluojančių gražinti gyventojų skaičius pasiekė tūkstančius, o nuo 2019 m. jis išaugo daugiau kaip 2,5 karto: nuo 1159 iki 2945. Maža to, 1087 buvusių studentų turi daugiau nei po vieną skolą už studijas, o bendras skolų skaičius sudaro 4032.

Daugiausia skolininkų gyvena Vilniaus (577) bei Kauno (398) apskrityse, tačiau didžiausia negrąžinta vidutine suma  – 1807 Eur – išsiskiria Šiaulių apskr. gyventojai. Pagal negrąžintas sumas vienam skolininkui toliau rikiuojasi gyvenantys Panevėžio (1793 Eur), Kauno (1470 Eur) bei Vilniaus (1406 Eur) apskrityse.

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, daugiausia skolų už studijas yra sukaupę 28-36 m. amžiaus asmenys, kurių bendra negrąžinta suma siekia 1,8 mln. Eur. „Darome prielaidą, kad šiems skolininkams kol kas neprireikė pasinaudoti kitais kreditavimo būdais, todėl jie sau leido „pamiršti“ apie studijų paskolos grąžinimą. Tačiau toks elgesys gali karčiai atsiliepti ateityje“, – komentuoja kredito biuro vadovas.

Dažnai būtent paskola studijoms pradeda kreditingumo istoriją

Kredito biuro ekspertai pastebi, kad dažnu atveju studijas baigę jaunuoliai nepakankamai atsakingai vertina įsipareigojimą grąžinti studijų paskolą ir taip susikuria neigiamą finansinę reputaciją nuo pat savarankiško gyvenimo pradžios.

„Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas pastebi, kad į kredito biurą kreipęsi skolininkai neretai nustemba, kad informacija apie laiku negrąžintą studijų paskolą fiksuojama vieningoje sistemoje, kuria naudojasi dauguma kredito įstaigų. Apie savo „pamirštą“ paskolą tokie gyventojai prisimena tik tuomet, kai nusprendę išsimokėtinai įsigyti brangesnį daiktą, automobilį arbą būstą, gauna neigiamą atsakymą.

Aurimas Kačinskas pastebi, kad daugumai jaunuolių būtent studijų paskola tampa pirmuoju finansiniu įsipareigojimu, nuo kurio prasideda viso gyvenimo kreditingumo istorija. Nuo to, ar laiku mokamos palūkanos ir dalimis grąžinama paskola, priklauso tolesnė asmeninė kreditingumo istorija. Ši, savo ruožtu, nulems, ar ateityje kreditoriai išvis sutiks skolinti šiam žmogui ir kokiomis sąlygomis nuspręs tai daryti.

„Kuo geresnė finansinių įsipareigojimų vykdymo istorija, tuo greičiau, ilgesniam laikotarpiui ir palankesnėmis palūkanomis galėsite įsigyti daiktų išsimokėtinai. Nuo punktualiai grąžinamos studijų paskolos priklauso viso tolesnio gyvenimo finansiniai santykiai su institucijomis ir kitais žmonėmis“, – sako kredito biuro atstovas.

Finansinį patikimumą tikrina vis dažniau

Augant gyventojų ekonominiam raštingumui, kitų žmonių finansinį patikimumą prašoma įrodyti vis dažniau. Pavyzdžiui, butų savininkai, norėdami įsitikinti nuomininkų punktualumu ir gebėjimu atsiskaityti laiku, prašo parodyti asmeninį išrašą iš kredito biuro. Tokio paties principo laikosi ir aukles samdančios šeimos, norinčios įsitikinti, ar prižiūrėti vaikų kviečia sąžiningą žmogų. Turint neigiamą kreditingumo istoriją bus sunkiau naudotis telekomunikacijų bendrovių paslaugomis, įsigyti telefonus ar kompiuterius išsimokėtinai. Bankai ar lizingo bendrovės gali taikyti aukštesnius reikalavimus pradiniam įnašui ir palūkanoms, pareikalauti įkeisti turtą ar pateikti garantiją iš kito, teigiamą finansinę reputaciją turinčio asmens.

„Visais atvejais, jei dėl objektyvių priežasčių negalite laiku mokėti kasmėnesinių įmokų už studijų paskolą, rekomenduojame būtinai pranešti kredito įstaigai ir sudaryti individualų paskolos grąžinimo planą“, – pataria „Creditinfo Lietuva“ vadovas.