Lietuvoje įvedus karantiną ir kaip reikiant pristabdžius ekonomiką pradėta gąsdinti nematytais bankroto atvejų skaičiais. Tiesa, valstybė suskubo pagelbėti verslui įstatymu, kuris leistų net ir sunkesnėje finansinėje situacijoje ar susidūrus su nemokumu įmonėms iškart neskelbti bankroto. Praėjus pusmečiui po pandemijos aiškiai matyti, kad naujų įmonių bankrotų kreivė, kaip reikiant, smigo žemyn, tačiau, ar tai dirbtinai pristabdyta naujų bankrotų banga ar iš tiesų mestas šiaudas verslui?

Kaip skaičiuoja Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Lietuvoje praėjusiais metais balandžio–liepos mėnesiais buvo pradėti 564 nauji bankroto procesai. 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu skaičius buvo dar didesnis – 730. Tuo metu šiais metais nuo balandžio iki liepos tokių įmonių tik 225. Pavyzdžiui, jei pernai per minėtus keturis mėnesius transporto ir saugojimo sektoriuje buvo pradėtos 53 bankroto procedūros, tai šiemet jau tik 22, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – 34 praėjusiais metais, tai šiemet šiuo periodu 25. Didžiausias naujų bankrotų skaičius pernai fiksuotas didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 138 atvejai, šiemet (balandis–liepa) – 46.

Vis dėlto nedideli naujų bankrotų skaičiai neatspindi ganėtinai sudėtingos kai kurių verslų situacijos. Tą suprantanti Finansų ministerija šią savaitę paskelbė dar apie vieną priemonę galimai padėsiančią prie nemokumo ar bankroto ribos atsidūrusioms įmonėms. Nori kurti naują įspėjimo sistemą Kaip skelbia Finansų ministerija, siekiant padėti verslui spręsti finansinius sunkumus ir išvengti galimo nemokumo Vyriausybei pateiktas svarstyti nutarimas dėl ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimo (APS) verslininkams. „Ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas ne tik ženkliai padidintų verslo, susiduriančio su finansiniais sunkumais, išsaugojimo galimybes, tačiau kartu prisidėtų kovojant su COVID–19 viruso plitimo pasekmėmis. Tai priemonė, skirta informuoti verslą apie galimas grėsmes dar iki susiduriant su negrįžtamais finansiniai sunkumais“, – sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė, ministerijos išplatintame pranešime.

Kaip skelbiama, jei Vyriausybė pritartų projektui, nauja sistema apimtų finansinių sunkumų patiriančių verslo subjektų identifikavimą ir informavimą apie galimą nemokumo grėsmę ir pagalbos verslui teikimą, pavyzdžiui, konsultacijas, kaip išvengti tolimesnių nepageidaujamų pasekmių. Tyla prieš audrą? Įmonių sveikatą stebinčios „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė teigia, kad šiemet prognozuojamas bankrotų lygis (bankrutavusių ir veikiančių įmonių santykis) šalyje bus mažiausias per paskutinius dešimt metų. „Mūsų prognozuojamas žemiausias 1,2 proc. bankroto lygis – tai tik nedidelis atokvėpis prieš bankrotų spurtą kitais metais“, – įžvelgia ekspertė.

Kartu R. Ruseckaitė skaičiuoja, kad bendras įmonių bankrotų skaičius šiais metais bus 25 proc. mažesnis nei pernai, o tam įtakos turės du veiksniai. „Pirma – priimtas įstatymas „COVID–19 sukeltų pasekmių poveikio LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui“, kuris karantino metu ir tris mėnesius po jo numato laikiną apsaugą nuo bankroto ar restruktūrizavimo inicijavimo finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms. Antras veiksnys, turėjęs įtakos bankrotų kritimui šiemet, – išsikvėpusi bankrotų banga, kuriai didžiausią įtaką padarė 2015 m. automatizuotas bankroto administratoriaus paskyrimo procesas“, – komentavo pašnekovė.

„Creditinfo“ specialistų nuomone, skirtinguose veiklos sektoriuose pandemijos sukeltas šokas įmonių pajamoms ir pelningumui yra nevienodas. Taip pat skiriasi ir sektorių atsigavimo greitis. „Tame pačiame sektoriuje veikiančių įmonių taikomi verslo modeliai irgi yra nevienodi, todėl vieni yra labiau tinkami išgyventi ir greičiau atsigauti dabartinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, įmonės, perkėlusios didesnę dalį verslo į elektroninę erdvę arba automatizavę didžiąją dalį savo operacijų, šiandien turi didesnius šansus išgyventi ir greičiau atsigauti“, – savo pastebėjimais dalijosi specialistė. Bus ir laimėtojų, ir pralaimėtojų Taigi, kaip nurodo pašnekovė. kiekviename sektoriuje matysime tiek laimėtojų, tiek pralaimėtojų, o tam didžiausią įtaką turės įmonių turimas finansinis atsparumas ir veiklos modelio lankstumas. „Aukštesnis finansinis atsparumas priklauso nuo įmonės likvidumo ir užsiskolinimo lygio, todėl, vertinant savo klientų ir partnerių finansinę būklę, rekomenduojame labiau kreipti didesnį dėmesį į balansą, o ne į turėtą pelningumą pelno/nuostolio ataskaitoje“, – patarė pašnekovė. R. Ruseckaitė pridėjo, kad valdžios ir finansų įstaigų taikytos iniciatyvos dėl papildomo finansavimo, paskolų grąžinimo atostogų, mokesčių atidėjimo ar bankroto procedūrų inicijavimo atidėjimo karantino metu ir tris mėnesius po jo, dalį verslų išgelbėjo, tačiau dalis įmonių tik nukėlė savo nemokumo problemas į ateitį.

„Mūsų atlikta analizė rodo, jog kitais metais bankrutuojančiomis gali tapti apie 2% Lietuvoje veikiančių įmonių. Matome, jog labiausiai bankroto rizika išaugusi viešojo maitinimo sektoriuje, transporto ir prekybos sektoriuose“, vardijo ji. Tuo metu mažiausiai bankroto rizika didėjo – statybų ir paslaugų sektoriuose. „Tokie lūkesčiai verčia nuolat stebėti savo klientus ir partnerius, nes identifikavus nemokumo problemas ankstyvoje stadijoje, galima maksimaliai susimažinti nuostolius“, – reziumavo ekspertė. Suteikė daugiau laiko įmonėms atsigauti Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė teigė, kad naujai priimtas įstatymas pandemijos akivaizdoje ir karantino metu buvo tikslingas ir savailaikis. „Tai suteikė ne tik daugiau laiko įmonei atsigauti, bet ir daugiau judesio laisvės įmonių vadovams, nes jiems nebus taikoma asmeninė atsakomybė dėl karantino padarinių verslui“, – kalbėjo ji. Pasak ekspertės, visgi statyme numatytos prielaidos inicijuoti nemokumo procesą yra teisinės kategorijos, kurios nebūtinai atspindi verslo įvairovę ir rinkos veikimą, ypač esant tokiam neapibrėžtumui kaip dabar. K. Mickutė prognozuoja, kad įmonių laukia ypač skirtingi likimai: vienos gaus kompensacijas, kitų rinkos atsigaus, dar kitos nuspręs reorganizuoti veiklą ir panašiai.

„Ir tai gali įvykti nebūtinai per tris mėnesius, vieni mokumą gali atgauti po vieno sandorio, o kitiems gali prireikti ir daugiau negu numatyti trys mėnesiai, tačiau tai nereiškia, kad įmonė išvis neturi galimybių atgauti mokumą“, – tvirtino pašnekovė.

Kaip teigė ekspertė, galutinius karantino padarinius verslui sudėtinga buvo prognozuoti tiek priimant įstatymą balandžio mėnesį, tiek dabar, nes rinkoje vis dar tvyro neapibrėžtumas. „Todėl būtų tikslinga neskubėti grąžinti pareigą inicijuoti nemokumo procesą suėjus įstatyme numatytam terminui. Prieš grąžinant šį reikalavimą, Vyriausybė turėtų atlikti ekonominės situacijos, rinkos balanso atsikūrimo ir jo trukmės vertinimą, kaip ir numatyta įstatyme. Tai ypač aktualu turint omeny, kad viruso plitimas nėra suvaldytas, o kai kurios įmonės vis dar laukia žadėtų paramos priemonių“, – akcentavo ji. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovės, būtų protingiau įmonėms palikti daugiau manevro laisvės ir galimybių tartis su kreditoriais, nes kitu atveju kaip tik lauks dirbtinis bankrotų auginimas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/atsakingas-poziuris/naujienos/tokiu-skaiciu-lietuvoje-nebuvo-matyti-jau-desimtmeti-atideta-tragedija-ar-pagalba-verslui.d?id=85294249