• Dėl pandemijos  sektoriaus pajamos Lietuvoje šiemet trauksis iki 70–80%.
  • Ekspertai: be valstybės pagalbos turizmo verslo Lietuvoje išsaugoti nepavyks.
  • Kad atsiskaitytų su turistais, įmonės priverstos skolintis.
  • Didžiausias iššūkis, kad nebeįmanoma planuoti įmonių veiklos.
  • Pasigenda lankstaus valstybės požiūrio.

Nuo pandemijos pradžios veiklą laikinai sustabdė 18 organizatorių, tuo tarpu 7 nusprendė visiškai atsisakyti atvykstamojo turizmo organizavimo veiklos  - dalis tai padarė savo noru, kitiems licencijos panaikintos dėl to, kad netenkino keliamų reikalavimų dėl nuosavo kapitalo.

Per 4 mėnesius turizmo organizavimo dalyvių sumažėjo 10 proc. Tuo tarpu darbuotojų skaičius nukrito 14 proc. nuo 3430 iki 2936 rugpjūčio pradžioje. Kredito biure „Creditinfo" užfiksuotų pradelstų skolų augimas kol nėra labai didelis – nuo pandemijos pradžios skolų sektoriuje išaugo nuo 3 tūkst.  iki 42 tūkst. Eur, o įregistruotų turto areštų netgi sumažėjo nuo 27 tūkst. iki 18 tūkst. Eur.

Atlikta analizė parodė, jog kredito rizika labiausiai išaugo išvykstamojo turizmo organizavimo segmente – net 26 p.p. įmonių numigravo iš žemos į vidutinės ir aukštos kredito rizikos segmentus. Tuo tarpu atvykstamojo turizmo ir agentūrų segmentuose ši dalis atitinkamai sudarė 11p.p ir 18 p.p.

Iš 3 didžiausių kelionių organizatorių silpnesne finansine būkle pasižymėjo UAB „Itaka Lietuva“ – dėl taikytos agresyvios įėjimo į rinką strategijos generavo neigiamus pinigų srautus iš veiklos, likvidumas buvo įtemptas, o kapitalo struktūra rizikinga, tačiau įmonė sparčiai didino užimamos rinkos dalį.

2019 m. turizmo organizavimo ir tarpininkavimo sektoriaus bendros pajamos augo 5% iki 505 mln. Eur. Matome, jog rinkos koncentracija nėra labai aukšta – 3 didžiausi žaidėjai užima apie 50% jos dalies.

Iš trijų didžiausių, pajamas pernai beveik 4 kartus  išaugino tik naujai į Lietuvos rinką atėjusi UAB „Itaka Lietuva”, tuo tarpu UAB „Tez tour” sugebėjo išlaikyti stabilias pajamas, o AB „Novaturas” pajamos nukrito 4%.

Tipinės sektoriaus įmonės pelno prieš mokesčius marža 2019 m. pagerėjo iki 2,05% (2018 m. – 1,6%), likvidumo rodiklių mediana sudarė 1,6, o nuosavybės ir turto santykis 44%. Taigi, turizmo sektoriaus 2019 m. finansiniai rodikliai rodė, jog iki pandemijos sektorius buvo sveikas. Nepaisant to, tokį beprecedentį paklausos ir likvidumo šoką atlaikyti vien tik vidiniais resursais įmonės yra nepajėgios.

2020 m. 70-80% sektoriaus susitraukimo scenarijus yra labai tikėtinas, todėl norint, kad šis sektorius išliktų gyvybingas ateityje, būtina visokeriopa valstybės pagalba. Pagrindinė problema su kuria susiduria turizmo organizatoriai - likvidumo suvaldymas siekiant grąžinti avansus už nesuteiktas paslaugas, kai tuo tarpu pačių organizatorių lėšos yra įšaldytos pas įvairius užsienio partnerius.

Šiuo metu turizmo sektoriui yra teikiamos paskolos su valstybės garantija likvidumui palaikyti, smulkioms ir vidutinėms įmonėms teikiamos subsidijos, nuomos ir palūkanų kompensavimo priemonės. Turizmo įmonės deda visas pastangas veiklos efektyvumo gerinimui bei kaštų taupymui, vyksta aktyvios derybos su kreditoriais ir partneriais siekiant atidėti įsipareigojimų grąžinimą, perorientuojama veikla į vietinio turizmo organizavimą.

Be to, III ketv. didieji turizmo organizatoriai iš dalies atnaujino išvykstamąjį turizmą į saugias kryptis. Šiuo metu prastovose yra tik 28 sektoriaus įmonės. Sudėtingiausia situacija išlieka išvykstamojo turizmo organizavimo segmente, 2020 m. II pusm. prognozuojamas tolesnis šio sektoriaus traukimasis.

Plačiau: https://www.vz.lt/paslaugos/2020/08/21/pandemija-traisko-lietuvos-turizmo-sektoriu-kas-desimta-imone-uzsidare-ir-tai-ne-pabaiga#ixzz6WEnMBr9H