• Įmonių tarpusavio įsiskolinimai pasiekė visų laikų rekordą.
  • Trumpalaikiai įsiskolinimai tiekėjams įgavo pagreitį su pandemijos pradžia, rodo duomenys.
  • Ekspertai pataria diversifikuoti klientus ir rinkas, ieškoti naujų pinigų srautų subalansavimo šaltinių.

„Creditinfo Lietuvos“ duomenimis, per penkis mėnesius nuo tada, kai buvo įvestas karantinas (kovą–liepą), vėlavimai sumokėti susidariusias skolas labiausiai išaugo viešbučių ir restoranų sektoriuje (nuo 42 dienų kovą iki 45 dienų liepą). Atsiskaitymų terminai taip pat ilgėjo žemės ūkyje, prekyboje, pramonėje ir NT operacijų sektoriuje. Labiausiai atsiskaityti vėluoja statybos bendrovės, tačiau per lyginamąjį laikotarpį jų vėlavimo terminai sutrumpėjo viena diena – nuo 59-ių iki 58-ių dienų.

 

Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo Lietuvos“ kredito rizikos vertinimo vadovė, kalba, kad nors birželio viduryje pasibaigė karantinas ir kavinės bei restoranai vėl atvėrė duris, jų kredito rizikos lygis augti nenustojo.

Tiesa, vasarą šiek tiek pagerėjo kreditingumo situacija sezoniškumu pasižyminčiame statybos sektoriuje. Jame žemos arba vidutinės rizikos klasės įmonių skaičius liepą, palyginti su birželiu, išaugo beveik 1 proc. punktu, iki 51,5%.

„Istoriškai šis sektorius buvo vienas rizikingiausių, tačiau ateityje nemaža dalimi prie šio sektoriaus augimo gali prisidėti iš ES gauta didžiulė parama“, – sako R. Ruseckaitė.

Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Liepos 14 d. duomenimis, vos 5% Lietuvos restoranų pateko į žemos vėlavimo atsiskaityti rizikos klasę, o net 35% maitinimo įstaigų, palyginti su kitais sektoriais, išsiskyrė pačia aukščiausia rizika (kai, palyginti su birželiu, liepą padidėjo 1 proc. punktu).

„Matome, kad atsitiesti sugebėjo ne visos maitinimo įstaigos, tam įtaką darė ir sumažėję turistų srautai bei silpna finansinė būklė prieš karantiną. Todėl maitinimo įstaigų atsigavimo galime tikėtis negreitai“, – tęsia R. Ruseckaitė.

Net 17% Lietuvos kavinių ir restoranų patenka į aukščiausią bankroto rizikos klasę, o tai, pasak analitikės, reiškia, kad 311 maitinimo sektoriaus įmonių gali ne tik vėluoti atsiskaityti su partneriais, bet ir apskritai nutraukti veiklą.

Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/07/17/pandemija-priverte-imones-dar-giliau-ilisti-i-tiekeju-kisene#ixzz6SRmiDAmt