Anot Aurimo Kačinsko, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovo, Lietuvos bendrovių bankrotų tendencijos šių metų antrąjį pusmetį ir 2021 m. pradžioje labai priklausys nuo to, ar atsiris antroji pandemijos banga, taip pat nuo to, kaip klostysis ekonominė situacija valstybėse, kurios yra pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės.

„Bankrotų būna visada – net ir ekonominio augimo laikais, tačiau krizės sąlygomis nemokumo atvejų, žinoma, gausėja. Valstybės siūlomų pagalbos priemonių nukentėjusiam nuo COVID-19 Lietuvos verslui yra apstu, tačiau koją kiša tai, kad jų panaudojimas daugeliu atvejų yra klampus ir sudėtingas. Todėl pagalbos lėšų panaudojimo tempas yra nepatenkinamas“, – vertina jis.

„Creditinfo“ vertinimu, iš visų Lietuvos įmonių į aukščiausią bankroto rizikos klasę birželį pateko 5% bendrovių (2 proc. punktais daugiau, palyginti su sausiu), o į aukštą – 12% bendrovių (4 proc. punktais daugiau).

„Skirtingų sektorių įmonių bankroto reitingų analizė parodo, kad bankroto rizika labiausiai išaugo sektoriuose, kurie buvo tiesiogiai paveikti karantino suvaržymų – restoranų, viešbučių ir transporto šakose. Palyginti su metų pradžia, birželį aukščiausios bankroto rizikos klasėje atsidūrė beveik kas penktas restoranas: birželį tokių buvo 18%, kai sausį – 8%. Atsižvelgiant į tai, kad dar iki pandemijos šis sektorius nebuvo finansiškai tvirtas, išsiskyrė žemu nuosavo ir skolinto kapitalo santykiu bei pelningumu, pandemija jį palietė itin stipriai ir nemokumo procesų augimas čia yra neišvengiamas. Statybos sektoriuje aukščiausią bankroto riziką turėjo 8% įmonių (2 proc. punktais daugiau nei sausį), transporto sektoriuje – 7% bendrovių (3 proc. punktais daugiau)“, – vardija A. Kačinskas.

Vertindamas įmonių mokumą, „Creditinfo“ skaičiuoja dviejų tipų reitingus – vėlavimo atsiskaityti ir bankroto reitingus, kuriems nustatyti naudojamos kelios dešimtys išvestinių rodiklių, apibendrinančių įvairiausią informaciją apie įmones. Rodikliai ir jų svoriai parinkti pasitelkus statistinius bei ekonometrinius metodus ir išanalizavus Lietuvos bendrovių istorinius duomenis, kai yra vertinama rodiklių koreliacija su įmonių kredito rizika bei bankrotais.

Birželio duomenimis, pradelstų skolų turėjo 42.220 Lietuvos bendrovių, bendra jų skolų suma siekė 371,5 mln. Eur, vidutinė pradelstos skolos suma siekė 4.395 Eur. Tačiau, pasak „Creditinfo“ vadovo, kol kas pradelstų skolų sumos ar unikalių skolininkų skaičiaus augimo tendencija neužfiksuota.

Kredito biuro skaičiavimu, skolų padengimo terminas varijuoja nuo 40 dienų finansų sektoriuje iki 60 dienų transporto sektoriuje. Po jo pagal skolų padengimo trukmę eina išgaunamosios pramonės (51 diena), viešbučių ir restoranų sektoriai (45 dienos). Karantino periodu skolų padengimo terminas labiausiai išaugo nekilnojamojo turto sektoriuje – nuo 35 dienų kovą iki 39 dienų gegužę.

Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/06/23/imoniu-nemokumas-laikina-ramybe-pries-didele-audra#ixzz6QBnDeHZu