Užrezervuoti viešbučius, išsinuomoti automobilį ar greitai įsigyti brangesnį pirkinį daugeliu atvejų galime tik su kredito kortele. Ja naudotis patogu – didesnė pinigų suma visada „piniginėje“, nereikia pagrįsti pirkinių ar kaupti pirkimo dokumentų. Tačiau nemažai gyventojų vis dar nesupranta, kad net ir nepanaudota suma kredito kortelėje yra laikoma paskola. Todėl, norėdami įsigyti būstą, automobilį ar buitinę techniką neretai nustemba, kad jų kredito reitingas nėra pakankamas. Dalinamės finansų ekspertų komentarais, kaip kredito kortelės limitas paveikia kiekvieno gyventojo asmeninį kredito reitingą.

Prireikus, Lietuvos gyventojai gali pasitikrinti, kokį kredito reitingą turėtų, jei prireiktų kreiptis į banką, lizingo bendrovę ar išsimokėtinai nusipirkti brangesnę prekę. Kuo aukštesnis reitingas, tuo palankesnėmis sąlygomis ir greičiau galime susitarti su kreditoriais. Tačiau nemažai daliai žmonių kyla klausimų, kodėl kredito reitingas yra žemas, nors skolų gyventojas neturi.

Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir nenaudojamas kredito kortelės limitas vertinamas kaip potenciali paskola, o pasirinktas limitas gali atsiliepti gyventojų kredito istorijai, vadinasi, ir galimybėms pasiskolinti ateityje.

„Įstatymai numato, kad kredito kortelės priskiriamos prie vartojimo kreditų. Todėl bankai jų atžvilgiu privalo vadovautis Lietuvos banko Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatais. Taigi, kredito kortelė – nesvarbu, ar naudojatės jos limitu, ar ne, – yra finansinis įsipareigojimas“, – sako Aidas Budrys, Lietuvos bankų asociacijos (LBA)  l. e. p. prezidentas.

LBA atstovas teigia, kad klientui kreipiantis dėl tokios kortelės, bus įvertinti jau turimi įsipareigojimai. O suteikus kredito kortelę jos limitas bus įskaičiuotas į asmens turimų įsipareigojimų sumą. Todėl kredito limitą finansų specialistai pataria rinktis apgalvotai.

Kaip pasakoja A. Budrys, už naudojimąsi kredito kortele mokame sąskaitos aptarnavimo mokestį, o už panaudotą sumą – palūkanas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo didesnis kortelės kredito limitas, kortelėje, tuo žemiau bus vertinamos žmogaus galimybės išsimokėtinai atsiskaityti už paslaugas ir prekes kitiems kreditoriams – bankams ar lizingo bendrovėms.

Gauti kreditinę kortelę tolygu pasiimti banko paskolą

Kodėl kredito kortelės limitas laikomas paskolintais pinigais, vaizdžiai aiškina įmonių ir gyventojų kreditingumą nustatančios bendrovės „Creditinfo“ vadovas Aurimas Kačinskas. „Įsivaizduokite, kad nepanaudotas kredito limitas jūsų kortelėje – 500 eurų. Šią sumą galima palyginti su 500 eurų kupiūra, atidėta svarbiam pirkiniui atskirame jūsų piniginės skyrelyje. Negalime sakyti, kad šie pinigai „nepanaudoti“, nes vis dėlto jie jau yra jūsų piniginėje. Ir tik jūs sprendžiate, kada ir kokiu tikslu šiuos pinigus išleisite. Taigi, šiuos pinigus bankas jau paskolino jums, o kredito reitingą vertinančios bendrovės šią sumą vertina kaip jau prisiimtą įsipareigojimą“, – pasakoja A. Kačinskas.

Iš pateikto pavyzdžio lengva suprasti, kad kredito limitas kortelėje, net ir nepanaudotas, turi įtakos asmeniniam kredito reitingui. Kuo didesni finansiniai įsipareigojimai, tuo didesnė rizika šiam asmeniui priskiriama. Todėl mažėja ir jo kredito reitingas, kuris nusako tikimybę, ar konkretus žmogus gali vėluoti atsiskaityti.

Taip pat svarbu žinoti, kad kredito limitas kortelėje – ne vienintelis veiksnys, veikiantis kredito reitingą. Finansų įstaigos vertina visą prieinamą informaciją apie klientą: jo kredito istoriją, trukmę, gyventojo pajamas ir išlaidas, šeiminę padėtį, pajamų stabilumą ir daug kitų rodiklių. Tai daroma siekiant ne tik apsaugoti kreditoriaus interesus, bet ir padėti patiems gyventojams objektyviai įvertinti, kokius įsipareigojimus jie gali prisiimti.

Taigi, ką kiekvienas iš mūsų turėtume įvertinti, ketindami pradėti naudotis kreditinėmis kortelėmis? A. Budrys pataria aptarti su specialistais, koks kreditinės kortelės limitas būtų optimalus, atsižvelgiant į gaunamas pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus. Todėl nesikuklinkite pasiklausti bankininkų, kokią sumą ateityje sutiktų jums suteikti kiti kreditoriai.

Neišleiskite netikėtiems pirkiniams daugiau, nei uždirbate per 2 mėnesius

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad kortelės kredito limitui taikomos palūkanos – jų dydį galima pasitikslinti sutartyje ar kreditoriaus kainoraštyje. „Tačiau atkreipiu dėmesį, kad nuolat naudotis kredito limitu nėra finansiškai atsakinga. Tai tinka tik tais atvejais, kai skolinatės trumpam, o skolos suma neviršija vieno dviejų mėnesių pajamų, – pataria bankų asociacijos atstovas. – Jei kito mėnesio pajamų užteks ar beveik užteks panaudotam kreditui padengti, pasiskolinti naudojant kreditinę kortelę kainuos santykinai mažai.“ Kitais atvejais A. Budrys kviečia pagalvoti apie išlaidų atidėjimą palankesniam laikotarpiui, kai bus įvykdyti ankstesni įsipareigojimai arba sutaupyta didesnė suma pradiniam įnašui.

Prieš nutariant įsigyti naują pirkinį kredito biuro vadovas A. Kačinskas pataria pasikonsultuoti su finansų ekspertais, kurie patars, už kokią sumą ir kuriam laikotarpiui galite saugiai prisiimti naujų įsipareigojimų.

„Taip pat visada būtina apsvarstyti, kaip reikėtų elgtis praradus darbą arba sumažėjus pajamoms. „Mes tokiais atvejais patariame mažinti vartojimo išlaidas, o ne naudoti kredito kortelės limito lėšas, – dalinasi „Creditinfo“ vadovas. – Taip pat reikia suprasti, kad ne kiekvienai užgaidai verta skolintis. Visuomet naudinga prisiminti liaudies išmintį: nors išleidžiame skolintus pinigus, grąžinti reikės savus.“