Statybos sektoriaus įmonių rezultatai ir padėtis siunčia skirtingus signalus. Bendras paveikslas rodo augančias apyvartas ir pelnus, bet pažvelgus giliau matyti, kad dalies rinkos dalyvių nesėkmės žemyn pradeda tempti ir lyderius.

Pernai 65-ios pagal apyvartą didžiausios statybos bendrovės kartu pasiekė 1,8 mlrd. Eur pardavimo pajamas – penktadaliu daugiau nei 2017 m. O bendras jų ikimokestinis pelnas per metus šoktelėjo 65,7%. Iš minėtų 65-ių bendrovių 15-a pernai vis dėlto dirbo nuostolingai, o visų jų vidutinis pelningumas siekė 2,1%.

Pažvelgti giliau į sektoriaus rezultatus leidžia kasmet VŽ sudaromas Lietuvos įmonių TOP 1000. Tradiciškai rudenį VŽ pradės skelbti verslo sektorių lyderių sąrašus, kurie sudaromi atsižvelgiant į įvairius veiklos rodiklius.

Pirmajame TOP 1000 sąrašo šimtuke atsidūrė tik dvi statybos įmonės – AB „Kauno tiltai“ ir AB Panevėžio statybos trestas. Abi jos pernai dirbo nuostolingai.

Naujausia statistika rodo, kad statybos sektoriaus įmonių pelningumas gerėja. Pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) marža 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 6,5% ir per metus padidėjo daugiau nei 2 proc. punktais. Ir nors pokytis gana nemažas, vis dėlto statybininkų maržos lygintis su kitų sektorių pasiekiamais rezultatais negali.

Viena vertus, maržos pakilo, kita vertus, šiemet jau daugėja bendrovių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, didėja pradelstos skolos.

„Vertėtų atkreipti dėmesį, kad, šalies ekonomikai augant, per tą patį laikotarpį su finansiniais sunkumais susiduriančių kitų ekonomikos sektorių įmonių dalis sumažėjo, todėl neigiami statybos įmonių finansinės būklės pokyčiai per augimui ir plėtrai palankų laikotarpį sufleruoja apie galimai statybos sektoriuje kylančią įtampą“, – nerimo signalus įvardija Vaidotas Šumskis, Lietuvos banko (LB) vyresnysis ekonomistas.

Mažiau pasitikėjimo

Tiek rangos, tiek kelių tiesimo įmonės pastaruoju metu kartoja tą patį – pelną suvalgo arši konkurencija, todėl, norint išlaikyti darbų apimtį, darbuotojus, tenka imtis projektų, nors pelno juose nelabai uždirbsi. O lygiagrečiai auga veiklos kaštai – medžiagos, atlyginimai, todėl anksčiau užfiksuotos sutarčių kainos nebeatitinka esamos situacijos rinkoje.

Ne pirmus metus didžiausią sektoriuje apyvartą išlaikančios įmonės „Kauno tiltai“ vadovas sako, kad, žvelgiant į prastėjančius konkurentų rezultatus, nėra ko džiaugtis, nes tai kenkia visoms sektoriuje veikiančioms įmonėms – nebe taip palankiai žiūri bankai, medžiagų tiekėjai prašo greičiau atsiskaityti.

„Dabar beveik visų kelininkų draudimo limitai yra nuliniai. Ir dėl lėšų stygiaus daugumos įmonių veikla stringa. Jau šiemet paskelbta apie kelių įmonių bankrotus, manau, kad tai dar ne viskas“, – sako Aldas Rusevičius, „Kauno tiltų“ generalinis direktorius.

Kad draudimo kompanijos pradėjo mažinti draudžiamas užsakymų sumas kai kuriems statybos sektoriaus segmentams, jau anksčiau pastebėjo ir betoninių trinkelių, grindinio gamybos UAB „Betono mozaika“.

„Viena priežasčių – vykdoma daug projektų, kuriuos bankai pradėjo vengti finansuoti, ypač mažiau patyrusiems rinkos žaidėjams, – anksčiau VŽ sakė Romas Venckus, gamybininkės vadovas. – Turėdami mažesnes draudimo sumas tam tikriems klientų segmentams, papildomai vertiname, ar užsakovas auga dėl didėjančių užsakymų ar tiesiog dėl mažesnio bankų finansavimo nori projektus dengti tiekėjo pinigais.“

Renkasi mažesnę blogybę

Apibūdindamas praėjusius metus, „Kauno tiltų“ vadovas sako, kad sprendimas imtis netipinės įmonei veiklos padėjo išlaikyti apyvartą, taip pat darbuotojus ir mechanizmus, bet tai nepadėjo išvengti nuostolių. Pirmasis šių metų pusmetis rodo, kad rezultatų pagerinti turbūt nepavyks ir šiemet.

„Apyvartą išlaikėme dėl to, kad sugebėjome diversifikuoti veiklą: sumažėjus kelių, tiltų, geležinkelių statybos užsakymų, ėmėmės mums mažiau būdingos veiklos – dalyvavome keliuose energetikos projektų konkursuose. Taip pat gelbėjo projektai Latvijoje, Švedijoje. Nuostolius lėmė tai, kad dalis darbų atėjo iš ankstesnių metų, o objektai labai susmulkėjo“, – vardija A. Rusevičius.

Be to, tikina jis, užsakovų planuojami biudžetai neatitinka realios kainos, todėl įmonė renkasi vieną iš dviejų blogybių: arba nedalyvauti tokiame konkurse, arba atlikti darbus bandant tilpti į biudžetą, bet dažniausiai neuždirbant pelno. „Kauno tiltai“ dažniau renkasi antrąjį variantą.

„Aišku, ilgalaikėje perspektyvoje taip ilgai nepatempsi“, – konstatuoja vadovas.

Bankrotų statistika nieko nepasako

Pastaruoju metu pasigirdo ir žinių apie rinkos senbuvių finansines bėdas. „LitCon“, „Kamesta“ bando restruktūrizuotis, bankrutuoja antrinė „Panevėžio kelių“ įmonė „Sostinės gatvės“. Dar anksčiau apie bankrotą pranešusi „Kauno dujotiekio statyba“ (KDS) raudona spalva nudažė ir kai kurių buvusių verslo partnerių finansines ataskaitas.

Palyginti su kitais verslo sektoriais, statybos bendrovių kredito reitingai išlieka prastesni ir per pirmąją 2019-ųjų pusę dar kiek suprastėjo, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys.

Pavyzdžiui, šių metų birželį labai aukšta bankroto tikimybė buvo priskirta 8,8% gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos įmonėms, kai bendras likusių Lietuvos bendrovių vidutinis rodiklis siekė 2,8%. Vis dėlto beveik 40% minėtų statybos įmonių bankroto rizika buvo žema.

Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė, sako, kad bandyti daryti išvadą apie statybos sektorių pagal mažėjantį pradėtų bankrotų skaičių nėra prasmės, nes tendenciją vis dar iškreipia techniniai bankrotai. T. y. tie, kuriuos senokai nemokioms įmonėms inicijavo valstybinės institucijos.

„Praėjusių metų pabaigoje šis rinkos apsivalymas išsisėmė. Todėl realiai bankrotų mažėjimas statybos sektoriuje neatspindi rizikos mažėjimo“, – sako analitikė.

Kredito biuro surinktais duomenimis, pradėtų bankroto procedūrų skaičius šių metų birželį buvo apie 30% mažesnis nei 2019 m. pradžioje.

Stringa atsiskaitymai

Be garsiau nuskambėjusių bankrotų, yra ir kitų signalų, rodančių įtemptą padėtį sektoriuje. „Creditinfo“ fiksuoja išaugusias užklausas apie pastatų statybos ir specializuotos statybos įmones. Pasak biuro analitikės, įmonių tikrinimas padažnėja joms pradėjus vėluoti atsiskaityti, o tai rodo išaugusią kredito riziką šiuose segmentuose.

„Pagal 2018 ir 2017 m. rezultatus kapitalo struktūra blogėjo specializuotos statybos segmente, inžinerinių statinių pagerėjo. O likvidumo koeficientas pablogėjo visuose segmentuose, tačiau efektyvumo rodikliai gerėjo“, – padėtį apibūdina R. Ruseckaitė.

Ji paaiškina, kad blogėjantis įmonių likvidumas rodo, jog įmonėms yra sudėtingiau ir ilgiau užtrunka atsiskaityti su savo tiekėjais ir partneriais. O nemokėjimas suvaldyti likvidumo rizikos gali sukelti labai rimtų padarinių ir nulemti įmonės bankrotą.

„Esant likvidumo krizei, dažnai finansų įstaigos papildomai paskolinti atsisako, o tiekėjai, matydami vis ilgėjantį vėlavimą atsiskaityti, panaikina atidėto mokėjimo alternatyvą, tai iš įmonės pareikalauja dar didesnių investicijų į apyvartinį kapitalą. Įmonės savininkui jų neturint, vienintelė išeitis – bankrotas“, – sako pašnekovė.

Todėl ekonomikai kylant yra itin svarbu kaupti rezervą, finansinę pagalvę, kuri padėtų atėjus sunkesniems periodams. Lygiai kaip tiekėjai dėlioja atsiskaitymo saugiklius statybos bendrovėms, šios privalo tokius nusistatyti santykiuose su užsakovais, nes tai leis planuoti pinigų srautus ir išvengti likvidumo krizės, pataria R. Ruseckaitė.

Aršiai stumdosi naujokai

Paklaustas, kokių didžiausių iššūkių šiuo metu kyla statybos bendrovėms, V. Šumskis pakartoja aršios konkurencijos problemą. Jis nurodo, kad kuriasi vis daugiau įmonių, į šią rinką žengiantys naujokai įsitvirtinti bando aršiai.

„Ekonomikos ciklo viršūnėje žengiantys nauji, nepatyrę dalyviai gali mėginti agresyviai nepaisydami statybų kokybės arba pelno atsiriekti savo rinkos dalį bei taip padidinti ir taip nemažą įtampą tarp statybos sektoriaus įmonių“, – sako LB ekonomistas.

Jei šiuo metu aktyvumo zenite esanti NT rinka sulėtėtų, naujų užsakymų statybos įmonėms gauti būtų gerokai sunkiau, o nedidelio pelningumo sąlygomis finansinių atsargų nespėjusios sukaupti įmonės susidurtų su vis didesniais finansiniais sunkumais, susidarytų prielaidos toliau didėti finansinių įsipareigojimų laiku nevykdančių įmonių daliai, atkreipia dėmesį pašnekovas.

„Panašių rizikų įžvelgia ir šalies bankai, konservatyviai vertinantys statybos sektoriuje veikiančių įmonių finansines galimybes. Metų pradžioje kas šešta apklausta statybos įmonė nurodė, kad skolinimas jų verslui yra visiškai apribotas, o taip atsakiusių respondentų dalis buvo didžiausia, palyginti su kitose srityse veikiančiomis įmonėmis“, – galimybes veiklą finansuoti skolintomis lėšomis apibūdina ekonomistas.

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2019/07/31/statybos-rinkoje--dvejopi-signalai#ixzz5vFHw6Sap